Abrikosų uogienė

Produktai:

1 kg. abrikosų;
1 kg. cukraus;
400-500 ml vandens
3 g. citrinos rūgšties.

Gaminimas:

Abrikosų uogienė verdama iš ne visai prisirpusių vaisių. Abrikosus nuplauname ir keliuose vietose subadome vaisių. Tada vienai minutei panardiname į verdantį vandenį ir greitai ataušiname šaltame vandenyje. Smulkius vaisius galima virti su kauliukais, o stambesnius abrikosus perpjaunam pusiau ir išimame kauliukus. Jei uogiene verdame su kauliukais, tai abrikosai užpilami sirupu ir verdami 3-4 kartus, o jei abrikosai be kauliukų verdami du kartus. Kad išvirti abrikosai būtų sultingi, minkšti, jų odelė lygi, o nesusiraukšlėjusi, kad uogienė būtų gražios spalvos, ji verdama kelis kartus. Sirupas su abrikosais kiekvieną kartą užvirinamas, keletą minučių paverdami, nukeliami nuo ugnies ir palaikomi 5-8 val. Galima laikyti ir per naktį. Vaisiai prisigeria cukraus ir vėlai nesusiraukšlėja. Kad uogienė nesusicukruotų reikia įdėti citrinos rūgšties. Verdant uogienę atsiranda putų, jas reikia nugraibyti. Išvirus uogienė nukeliama nuo ugnies, ataušinama tame pačiame inde, kuriame virė ir išpilstoma į stiklainius. Uogienė laikoma sausai, vėsiai, geriausia 10-15 C temperatūroje. Žemesnėje temperatūroje jos gali susicukruoti.
Sirupas išverdamas prieš verdant uogienę. Smulkus cukrus supilamas į puodą su karštu vandeniu, maišant ištirpinamas, pakaitinama, kol užvirs, nukeliama nuo ugnies. Dalis užpilama ant paruoštų pirmą kartą virti vaisių, o likęs sirupas pilamas per kitus virimus.
Kad išvirtų gera uogienė, labai svarbu tiksliai nustatyti virimo pabaigą. Baigiant virti putos susirenka dubens viduryje ir nebesklinda į kraštus. Vaisiai neplauko sirupo paviršiuje, o būna pasinėrę ir vienodai pasiskirstę, jie pasidaro vaiskūs.

Komentarai